Home

Alberto Šimėno puslapis

Kelyje į SSRS pertvarką (Perestroiką)

SSRS valdymo piramidės ir jų evoliucija

SSRS valdymo piramidžių sistema

Valdymo piramidžių evoliucija

SSRS valdymo piramidžių sistemos formavimo procesas prasidėjo po 1917 metų Spalio revoliucijos bolševikams užėmus valdžią Rusijos imperijoje. SSRS valdymo monolitinės piramidės pagrindinis architektas buvo J. Stalinas, kuris 1924 metais perėmęs iš V. Lenino Rusijos Komunistų Partijos vadovavimą, sukūrė valdančiąją SSKP piramidę ir užtikrino jos viršūnėje esančiam KP Generaliniam sekretoriui teisę kontroliuoti visas SSRS valdymo piramides ir nukreipti jų veiklą KP vadovo nustatyta kryptimi.

 „1924 metais buvo įkurtas CK organizacinis skyrius, kuris pradėjo formuoti ne tik partinę, bet ir valstybinę nomenklatūrą, kuris rūpinosi nomenklatūros formavimu kuriamos imperijos valdymo aparate. Nuo 1925 metų pabaigos iki 1927 metų buvo paskirtas 8761 žmogus. <…> Mūsų partijos personalą, – sakė visų tautų vadas, – jei turėsime galvoje jos vadovaujančius sluoksnius, sudaro 3 – 4 tūkstančiai aukštųjų vadovų. Pasakyčiau, jog tai – mūsų partijos generalitetas. Po to eina 30 – 40 tūkstančių vidutinių vadovų. Tai – mūsų partijos karininkija. Po jų – maždaug 100 – 150 tūkstančių žemutinės partijos vadovaujančios grandies atstovų, kitaip sakant, mūsų partijos puskarininkiai. (Etatinis partorgas buvo skiriamas 40 komunistų). Būsimojo generalisimo karinis hierarchinis mąstymas persunkė nuo viršaus iki apačios visą naujosios nomenklatūros kūrimo procesą.“ [4 p. 118 – 119].

J. Stalino valdžios monopolį bei visos SSRS valdymo sistemos stabilumą garantavo jo paties organizuojamas periodiškas valdžios piramidžių elito atnaujinimas. Reiškiantys nepasitenkinimą SSRS valdymo sistema, jos sprendimais, nepriklausomai nuo  asmens užimamų pareigų SSRS valdymo sistemoje,  buvo fiziškai sunaikinami, arba, geriausiu atveju, įkalinami. Realias galimybes panaikinti J. Stalino diktatūrą turėjo tik SSKP elitui priklausantys ir ypač jėgos struktūroms tiesiogiai vadovaujantys asmenys. Todėl jie buvo periodiškai keičiami. Elitui priklausantys jėgos struktūrų vadovai buvo šalinami iš pareigų, jiems to dar nesitikint, ir tuojau pat fiziškai sunaikinami. Sunaikinimo procedūrai vadovauti J. Stalinas skirdavo būsimus jėgos struktūrų vadovus. [4].

J. Stalino vadovavimo erai baigiantis, eilinis jo bandymas sunaikinti SSKP aukščiausios piramidės elitą nebebuvo sėkmingas. (J. Stalinas mirė 1953 kovo 5 d.). Nomenklatūra sugebėjo save apginti. Pagal paplitusią versiją – J. Stalinas buvo nužudytas. Tą  organizavo jo artimiausios aplinkos asmenys. [21 p. 736 – 750].

N. Chruščiovo vadovavimo SSKP laikotarpiu (1953 metų rugsėjo 7 d. – 1964  metų spalio 14 d.) SSRS valdymo sistemoje įvyko esminis pokytis, – SSKP vadovui priklausantis absoliučios valdžios monopolis formaliai buvo perduotas partijos piramidės elitui – SSKP CK Politiniam biurui ir, svarbiausia, buvo atsisakyta valdžios piramidės elitui priklausančių narių fizinio naikinimo praktikos. Įvykę pokyčiai leido SSKP valdančiajam elitui priklausantiems asmenims, nerizikuojant gyvybe, turėti ir išsakyti savo nuomonę, t.y. buvo sudarytos sąlygos nuomonių įvairovei bei opozicijos SSKP valdančiojo elito viduje formavimuisi.

 „Neturėdamas patirties nei užsienio, nei vidaus politikoje, jis (N. Chruščiovas) vos nesukėlė trečiojo pasaulinio karo, išprovokavęs Karibų krizę, suskaldė pasaulinę komunistinę imperiją, mirtinai susiriejo su Mao Czedunu, išmetė Staliną iš mauzoliejaus ir dar pagrasino nomenklatūrai, kad uždarys visas specialiąsias parduotuves ir visa „karalija“ bus aptarnaujama bendrojoje prekybos sistemoje. <…> N. Chruščiovas rengėsi žengti dar vieną žingsnį: proskripciniame sąraše – jo artimiausių kolegų: Brežnevo, Podgorno, Šelesto, Kiričenkos ir daugelio kitų pavardės. Faktiškai jis sumanė tą patį, ką ir Stalinas paskutiniaisiais savo gyvenimo metais – sunaikinti savo Politinį biurą. <…> Po 1964 spalio 14 dienos tylaus „rūmų“ perversmo N. Chruščiovas pašalinamas iš valdžios.“ [4 p. 168 – 175].

L. Brežnevo vadovavimo SSKP laikotarpiu (1964 – 1982 m.) esminių pokyčių SSRS valdymo sistemoje nebuvo. Tačiau šis laikotarpis buvo svarbus, nes būtent šiame periode formavosi SSKP vadovavimą perėmusi ir Perestroiką inicijavusi SSKP „reformatorių“ komanda su M. Gorbačiovu priešakyje. (Perestroikos pradžia buvo paskelbta 1987 metų sausio mėnesį. M. Gorbačiovas teigia, kad SSRS pertvarkos istorijos atskaitos taškas – 1985 metų balandžio SSKP CK plenumas. [10 p. 353].)

V. Leninas su savo „komanda“ užgrobė Rusiją ir organizavo žiaurų jos apiplėšimą. J. Stalinas sukūrė centralizuoto valstybės valdymo piramidžių sistemą, kurios stabilumui užtikrinti vykdė sistemingą SSKP valdančiosios piramidės ir ypač jos elito kadrų kaitą periodiškai juos sunaikindamas. N. Chruščiovas, atsisakė SSKP kadrų fizinio sunaikinimo praktikos ir iš J. Stalino paveldėta itin griežta SSRS valdymo piramidžių kontrolės sistema susilpnėjo. L. Brežnevo vadovavimo laikotarpis atskleidė, kad centralizuotoje valdymo sistemoje atsisakius griežtos jos kontrolės, valstybė paskęsta korupcijoje. J. Andropovas, taikydamas J. Stalino metodus, bandė vėl įvesti tvarką šalyje, bet nebepajėgė, – jį įveikė nomenklatūros elitas, kurį jis bandė pakeisti. M. Gorbačiovas, pasimokęs iš savo pirmtakų patirties, suprato, kad esama valdančioji SSKP piramidė šalyje yra nenugalima ir kovoti su ja negalima, o ir nereikia. [4].